Ar tikrai prieš biudžeto planavimą būtina sąlyga yra aiški strategija? Atsakymas yra TAIP. Biudžeto planavimas ir strateginės sesijos stipriai susiję. Ir štai kodėl. Įsivaizduokite, kad statote namą. Ar pradėtumėte pirkti plytas, langus ir stogo dangą, nežinodami, ar statote vieno aukšto namą, ar daugiaaukštį, koks jo plotas, kas bus numatyta kiekviename kambaryje? Greičiausiai ne. Jums reikėtų […]

Dar vis susiduriame su vadovais, kurie, išgirdę apie mokymus, kurie skirti prevencijai (patyčių, smurto, perdegimo, darbų saugos, kibernetinio saugumo ir t.t.), pirmiausia paklausia: „Per kiek laiko tai atsipirks?“ Toks požiūris, nors ir atrodo pragmatiškai, atskleidžia trumparegiškumą, kuriuo skaičiuoja tik tiesiogines išlaidas, bet ignoruoja kur kas didesnes, nematomas sąnaudas, kurias įmonė patiria, nieko nedarydama. Mano bičiulės

Straipsnis socialinėje medijoje apie šiuo metu „madingas“ motyvacijos priemonės įkvėpė parašyti. Kad aiškiau suprastume apie ką šį kartą, vėl naudosiu mano mėgstamas metaforas. Kai renkamės sau automobilį, tarsi detektyvai tikriname kiekvieną smulkmeną, o VIN kodas tampa „šventu raštu“. Juk nenorime įsigyti „katės maiše“, tiesa? Logiška, kad net menkiausia užuomina apie defektus, skatina arba ne įsigyti

Daug nuomonių, postų, tekstų perdegimo tema – vieniems tai tinginių, niekada daug nedirbusių „išmislas“, kitiems ši tema tiesiog kelia juoką ir prilyginama horoskopams. Kartais tenka kalbėti su klientais apie tai, ir turiu atskirą nuomonę, kuria pasidalinsiu ir su Jumis, nes mano nuomone perdegimas, tai darbas su prasmės deficitu, kuris ir atveda iki šios būsenos. Bendraujant

Tarp daugybės pirkimo nusivylimų ir „prakišimo“ pavyzdžių, kartais pasitaiko išimčių, kurios iš esmės keičia požiūrį į pardavimą. Noriu pasidalinti asmenine patirtimi su draudimo brokeriu, kuri įrodė, kad pardavimas ir pardavimų skatinimas gali būti kitoks. Kreipiausi į bendrovę, tikėdamasi tiesiog pratęsti turto draudimą. Tačiau mano maloniam nustebimui, pirma sulaukiau išsamių klausimų apie mano turimus draudimus, įsigilinimo

Keletas darbinių situacijų paskatino parašyti ir pasidalinti dar viena organizacijose vyraujančia realybe – drąsa kalbėti apie tai, kas yra kas. Kitaip tariant, kalbėtis nepatogiomis, bet gyvybiškai svarbiomis temomis, identifikuoti problemas ir jas vadinti tikraisiais vardais. Jeigu kolega neatlieka savo tiesioginio darbo, jeigu komanda galimai simuliuoja, jeigu vadovas ignoruoja esamą problemą ir jos nesprendžia, jeigu….(papildykite patys).

Įmonės veiklos strategijos sukūrimas – tai tik pusė darbo. Greičiausiai esate susidūrę ir žinote, kad tikrasis iššūkis prasideda, kai reikia ją įgyvendinti. Deja, labai dažnai susiduriama su situacija, kai strategijos įgyvendinimui trūksta reikiamo įsipareigojimo visuose lygmenyse. Kas nutinka, kai šio įsipareigojimo pritrūksta? Kokios rizikos kyla organizacijai, kai puikiai suplanuotos idėjos taip ir lieka popieriuje? Noriu

Ar žinote, kas nutinka, kai po strateginės sesijos sukurtas dokumentas lieka tiesiog popieriumi ar dokumentu? Tai prarastas darbas, prarastas laikas ir prarasti pinigai. Mes dažnai stebime situacijas, kai įdėtos pastangos strategijai parengti neduoda rezultatų. Ir tai dažniausiai nutinka ne dėl pačios strategijos turinio, o dėl to, kaip ji nėra priimama ir įgyvendinama. Mūsų patirtis rodo,

Taip jau nutinka, kad dirbdamas auditorijoje vėl ir vėl įsitikinu, kad bet kokios vadybos situacijos ar problemos sprendime vienas esminių veiksnių yra komanda. Turiu omenyje, kad spręsdami problemas mes negalime patikėti sprendimo vienam žmogui, pavyzdžiui organizacijai ar padalinio vadovui. Ir taip yra dėl to, kad vienas žmogus gali neturėti reikiamos aprėpties žinių, patirties ar gebėjimų

Nesuklysiu pasakiusi, kad kiekvienas vadovas svajoja apie tvirtą, kryptingą ir į ateitį žvelgiančią organizaciją. Tokią, kurios vizija būtų aiški, misija – įkvepianti, o įmonės vertybės – tvirtas pamatas, ant kurio statoma visa veikla. Deja, bet realybė kartais būna kur kas proziškesnė: metiniai planai keičia vienas kitą, o ilgalaikė strategija laukia „geresnių laikų“. O kur dar