Susitikimo metu vadovas paklausė: „…kaip užnorinti darbuotojus…?“
Klausimas kaip klausimas, tiesa? Ir kuo ilgiau apie tai galvoju, tuo labiau suprantu, kad klausimas šiek tiek klaidinantis.
Ką iš tiesų reiškia „užnorinti darbuotojus“? Kad noras atsirastų iš išorės, ar kažkas turi padaryti taip, kad žmogus „panorėtų“. Pavyzdžiui – skirtų premiją, bonusą, o gal darytų spaudimą, kontroliuotų, nustatytų aibę KPI…ir t.t.
Tyrimai rodo, kad, kai motyvacija kuriama per išorę, žmogus pradeda veikti pagal tai, kiek gausiu – tiek darysiu. Ir tai veikia, bet iš išskaičiavimo, o ne iš įsitraukimo.
O tai kada atsiranda „norėjimas“? Kai kažkas iš išorės „priverčia norėti“, ar kai žmogus pats mato prasmę, kai supranta kodėl daro…
Ir vadovo klausimas turėtų skambėti ne „kaip užnorinti darbuotojus“, o „ką darome, kad noras apskritai turėtų KUR atsirasti“.
Atrodytų elementaru, kad pinigai atsako „ar verta čia dirbti?“, bet neatsako „ar noriu stengtis“. T.y. padaryti daugiau. Todėl kai kalbame apie įsitraukimą, ar motyvaciją, klausimas turėtų būti apie tai, ar žmogus savo darbe mato prasmę. Nes kai aišku tik „kiek gausi“, labai greitai atsiranda dar vienas aiškumas- „kiek verta stengtis“.
Ir tada organizacija turi atlygio politiką, skaičius, rodiklius…, tik ne visada turi žmonių, kurie nori.
Nesutinki? Kviečiu diskusijai.
Vilma Butrimaitė-Mikšionė