Suteikti galimybę darbuotojams mokytis ir tobulėti šiandien tapo kiekvienos save gerbiančios ir darbuotojų emocine gerove besirūpinančios įmonės kasdienybe. Daugelyje tiek verslo, tiek ir valstybinių organizacijų metinio biudžeto planuose svarią biudžeto eilutę užima mokymai įmonėms ir darbuotojams. Apie tai, kaip keitėsi mokymai, kokios naujausios tendencijos vyrauja šiose srityje ir kaip išsirinkti tinkamiausius bei visų darbuotojų poreikius atliepiančius, pataria Vilma Butrimaitė-Mikšionė, „Academia Dominorum“ bendraturtė, partnerė, vadovė ir mentorė.

Mokymai įmonėms– daugeliui ypač svarbi ir aktuali tema, nes tai ir įmonės konkurencingumo didinimas, ir darbuotojų motyvavimo priemonė, ir būdas padėti darbuotojams tobulėti?

Taip, visiškai teisingai! Darbuotojų mokymai yra labai svarbi ir aktuali tema daugeliui įmonių. Būtent mokymai gali turėti didelę įtaką darbuotojų motyvacijai, produktyvumui ir organizacijos sėkmei. Mokymai įmonėms yra ne tik būdas padėti darbuotojams įgyti naujų žinių ir įgūdžių, bet ir svarbi motyvavimo priemonė. Jei darbuotojai turi galimybę tobulėti ir tobulinti savo gebėjimus, jie jaučiasi vertinami ir pripažinti. Be to, tai stiprina jų lojalumą ir įsipareigojimą organizacijai bei skatina norą siekti geresnių rezultatų. Tinkamai parinkti ir asmenybes auginantys mokymai plečia žmonių akiratį, suteikia galimybę įgyti naujas kompetencijas ir atsakomybes, padeda organizacijoms išlaikyti talentingus ir perspektyvius darbuotojus, kurie vienaip ar kitaip prisideda prie organizacijos augimo. Tai – investicija, kuri duoda abipusę naudą tiek darbuotojams, tiek organizacijoms.

Kokie mokymai, seminarai šiandien populiarūs, kokių naujų kompetencijų dažniausiai vadovai siekia suteikti savo darbuotojams?

Viskas priklauso nuo organizacijos ir, žinoma, darbuotojų, kaip specialistų, brandos. Konkrečios mokymo srities populiarumas priklauso nuo įmonės veiklos srities, jos strateginių tikslų ir rinkos poreikių. Vadovai dažnai siekia tobulinti tas kompetencijas, kurios atitinka organizacijos iššūkius ir tikslus bei padeda pasiekti konkurencinį pranašumą greitai besikeičiančioje aplinkoje. Pastarieji treji metai parodė, kad viskas gali keistis labai greitai ir reaguoti reikia greitai ir neatidėliojant. Taip ir su mokymais, seminarais. Reikia nuolat stebėti, kurias kompetencijas reikia tobulinti, gilinti. Pateiksiu pavyzdį: organizacijos, kurių strateginis planas siekė penkerius metus ir daugiau, kardinaliai pasikeitus situacijai – prasidėjus pandemijai, vėliau karui, turėjo žaibiškai greitai keistis. Reikėjo nedelsiant peržiūrėti ir atnaujinti strateginius planus ir skubiai keisti taktiką bei veiksmų planus. Neturint reikiamų kompetencijų, patiems tai padaryti buvo itin sudėtinga arba neįveikiama, todėl daugelis organizacijų tiesiog neišgyveno, dalis itin greitai persiorientavo ir pasiekė puikių rezultatų.

Kokias pagrindines vadovavimo kompetencijas būtų galima ir reikia tobulinti?

Vadovas yra toks pat žmogus, kaip ir kiti komandos nariai, turintis gerųjų ir blogųjų savybių, įpročių, vertybinį pamatą, savo vertės suvokimą, atitinkamą žinių ir patirties bagažą, pažeidžiamumo lygmenį ir kt. Visa tai neišvengiamai daro įtaką vadovo sprendimams, gebėjimui šalia savęs suburti, išlaikyti ir motyvuoti komandą. Tapti autoritetingu vadovu nėra paprasta. Rinkoje apstu įvairiausio pobūdžio mokymų vadovams – naujai paskirtiems, veiklos efektyvinimo, finansų valdymo, žmogiškųjų išteklių valdymo, lyderystės ir kt. Ir tik nuo paties žmogaus priklauso, kiek jis investuos į save, į savo žinias ir kaip greitai taps ne tik faktiniu vadovu, o geru, puikius veiklos rezultatus rodančiu ir gerus santykius su pavaldiniais kuriančiu lyderiu.

Visų grandžių vadovai turi turėti bendrųjų vadovams reikalingų bruožų – gebėjimą bendrauti, aiškiai dėstyti mintis, tiksliai ir aiškiai pateikti reikalavimus, išklausyti bei įkvėpti veiklai ir, žinoma, turėti autoritetą pavaldžių asmenų akyse. Vadovams rekomenduočiau nuolat tobulinti vadovavimo įgūdžius, įvaldyti strateginį planavimą, gebėjimą dirbti komandoje, konfliktų valdymo ir kitų dalykų, kurie vestų organizaciją į priekį.

Dar viena kryptis, itin aktuali vadovams ir bendrai organizacijoms, į kurias reikėtų daugiau atkreipti dėmesio, – tai tarpasmeninio bendravimo gebėjimai. Tai – komunikacijos, emocinio intelekto, santykių valdymo, įtakos sferos ir konstruktyvaus bendradarbiavimo įgūdžiai. Minėti įgūdžiai padeda efektyviai bendrauti, išlaikyti gerus tarpasmeninius santykius tiek organizacijoje, tiek su klientais. Vadovas, negebantis vystyti pozityvių santykių su savo darbuotojais, niekada nepasieks gerų komandinio darbo rezultatų, nes komanda bus nemotyvuota ir, tikėtina, dėl prastų santykių su vadovu patirs stresą.

Už pozityvios darbo aplinkos kūrimą tiesiogiai yra atsakingas vadovas. Moksliniai tyrimai rodo, jog pasitenkinimas darbu yra esminis darbuotojų motyvacijos ir noro siekti gerų darbo rezultatų komponentas. Dar viena svarbi ir itin aktuali sritis – inovacijų ir kūrybiškumo skatinimas. Kaip ir minėjau, sparčiai kintančioje rinkoje vadovai turi gebėti kurti inovacijas, būti kūrybiški ir skatinti kūrybiškumą. Vadovams itin svarbu nuolat prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos ir nuolat atnaujinti savo žinias.

Pandemija atvėrė naujas galimybes ir parodė, kad mokytis galima ir nuotoliu. Daugelis aukštųjų mokyklų, įvairių mokymų ir kursų organizatorių iki šiol puikiai išnaudoja šią galimybę. O ką apie nuotolinius mokymus manote jūs?

Tiesioginiai arba, kitaip sakant, kontaktiniai mokymai gali suteikti kur kas daugiau naudos nei nuotoliniai.

• Kontaktiniuose mokymuose dalyvaujantys asmenys gali tiesiogiai bendrauti ir keistis informacija su lektoriumi ir su kitais dalyviais. Tai skatina aktyvų dalyvavimą, diskusijas, klausimų ir atsakymų sesijas, kurios gali padėti aiškiau suprasti medžiagą ir taikyti ją praktikoje.
• Kontaktiniai mokymai suteikia galimybę patirti tiesioginį ir individualų grįžtamąjį ryšį iš lektoriaus. Dalyviai gali gauti patarimų, pastebėjimų ir rekomendacijų, kaip tobulinti savo įgūdžius arba sprendimus.
• Kontaktiniai mokymai dažnai apima ir praktinius užsiėmimus, kurie leidžia dalyviams išbandyti naujus įgūdžius ir gauti realią patirtį. Tai apima vaidmenų žaidimus, įsimintinus scenarijus arba įvairias praktinio darbo užduotis. Praktinis pažinimas padeda pritaikyti mokymąsi prie realių situacijų ir skatina įgytus įgūdžius įsisavinti efektyviau.

Per kontaktinius mokymus dalyviai atviriau dalijasi savo patirtimi ir idėjomis, lengviau užsimezga ryšiai, kurie gali būti naudingi siekiant karjeros ar plečiant verslą. Be to, gyvi mokymai dažnai suteikia daugiau motyvacijos ir įsitraukimo dėl aktyvaus bendravimo ir realios sąveikos su kitais asmenimis. Tai gali būti įkvėpimo šaltinis, skatinantis diskusijas ir idėjų mainus.

Žinoma, nuotoliniai mokymai turi nemažai privalumų: taupomas laikas ir kitos išlaidos kelionei į mokymus, galima mokytis savo tempu (pasikartoti nesuprastas vietas), nuotoliniai mokymai leidžia platesnę mokymų geografiją. Nuotoliu mokytis galima bet kurioje pasaulio šalyje be jokių papildomų išlaidų. Kiekvienas turi pats pasirinkti tinkamą mokymosi metodą, atitinkanti jo tikslus, lūkesčius ir konkrečią situaciją.

Iš tiesų šiandien mums visiems pasiekiami mokymai iš bet kurio pasaulio krašto. Lektoriams tenka įdėti kur kas daugiau pastangų, kad sudomintų dalyvius. Kaip manote, ar yra būdų šiandieniniame informacijos ir žinių gausos pasaulyje nustebinti mokymų dalyvius?

Žinoma, visada yra būdų nustebinti net ir daug žinančius dalyvius. Visada gerą įspūdį paliks įvairūs žaidimai, problemų sprendimo simuliacijos, interaktyvios technologijos ar net virtualios realybės elementai. Galima organizuoti diskusijas, grupinius projektus, vaidmenų žaidimus arba tinklaraščių rašymo užduotis, kurios skatina bendradarbiavimą, pakviesti dalyvius išeiti „iš komforto“ zonos, t. y. sukurti aplinką, kurioje dalyviai išbandytų naujus įgūdžius, įgytų naujos patirties. Tai gali būti realios darbo situacijų užduotys, improvizaciniai užsiėmimai ar net netradiciniai mokymo vietų pasirinkimai. Svarbu prisiminti, kad kiekviena mokymo programa ir situacija yra unikali, todėl reikia prisitaikyti prie konkrečių dalyvių ir jų poreikių, siekiant juos nustebinti ir užtikrinti efektyvų mokymosi procesą.

Kaip šiuolaikinės technologijos pakeitė mokymus?

Šiuolaikinės technologijos iš tiesų padarė didelį poveikį mokymams iš esmės pakeisdamos jų struktūrą: pradedant moderniomis skaitmeninėmis mokymo platformomis, nuotoliniu mokymusi ir baigiant virtualia realybe. Technologijos suteikia galimybę kurti inovatyvius, interaktyvius ir efektyvius mokymo procesus, kuriuos galima pritaikyti įvairioms mokymo aplinkoms ir dalyvių poreikiams. Skaitmeninės mokymo platformos padeda mokyti ir mokytis naudojant įvairius medijos elementus, tokius kaip vaizdo įrašai, interaktyvūs pratimai, skaitmeninės knygos, testai ir kt. Tai leidžia pritaikyti mokymą individualiems poreikiams ir užtikrinti nuolatinį prieinamumą mokymo turiniui.

Taip pat technologijos suteikė galimybę įgyvendinti mokymosi valdymo sistemas, kurios leidžia organizuoti, stebėti ir valdyti mokymo procesą. Šios sistemos padeda kurti mokymo programas, administruoti kursus, teikti užduotis ir suteikti grįžtamąją informaciją dalyviams. Taip pat jos suteikia galimybę stebėti dalyvių pažangą ir efektyvumą. Tai itin aktualu organizacijose, kurios naudoja vidines mokymų platformas. Tai gali būti naudojama reguliariai žinioms atnaujinti, naujokams įvesti į darbo rutiną ir kt. O skaitmeninės bendradarbiavimo ir komunikacijos priemonės (socialiniai tinklai, darbų planavimo programos) palengvina bendradarbiavimą ir komunikaciją tarp dalyvių ir lektorių. Pokalbių programos, diskusijų forumai ir socialiniai tinklai suteikia galimybę dalyvauti diskusijose, dalintis informacija, gauti atsakymus į klausimus ir bendrauti su kitais mokymo dalyviais.

Mokymuose itin populiarūs simuliaciniai žaidimai. Kodėl jie yra ypač svarbi mokymų dalis ir ką duoda dalyviams?

Simuliaciniai žaidimai taip pat yra efektyvi mokymosi metodika, leidžianti dalyviams aktyviai mokytis, taikyti žinias praktiškai ir plėsti savo gebėjimus, taip pat skatina įsitraukimą, komandinį darbą ir suteikia saugią aplinką eksperimentuoti ir mokytis iš klaidų. Simuliaciniai žaidimai gali būti sukurti taip, kad atspindėtų realias situacijas, su kuriomis dalyviai susiduria darbo aplinkoje. Tai leidžia jiems išbandyti ir tobulinti savo įgūdžius konkrečiose situacijose, su kuriomis jie galėtų susidurti realiame gyvenime ar darbo vietoje. Pavyzdžiui, ruošdami mokymų programą „Konfliktų valdymo strategijos ir jų taikymas“, praktinėje dalyje mes naudojame kliento organizacijos realias situacijas, kurias dalyviai sprendžia per praktines užduotis. Tai suteikia galimybę eksperimentuoti, mokytis iš klaidų ir tobulėti, nekeliant rizikos realiame darbe. Dalyviai gali išbandyti skirtingas strategijas ir mokytis iš savo ir kolegų patirčių. Be to, žaidimai sukuria emocinę įtrauką, nes dalyviai yra aktyvūs veikėjai, o ne pasyvūs stebėtojai. Jie gali jausti įtampą, laimėjimo džiaugsmą arba išbandymo sunkumą. Tai padeda pagerinti dalyvių dėmesį, susikaupimą ir įsitraukimą į mokymąsi.

Dauguma dalyvauja mokymuose, įvairiuose konferencijose, tačiau po dienos ar dviejų nebegali pasakyti, ką išgirdo. Kaip užtikrinti mokymų ir konferencijų efektyvumą?

Norint, kad žmonės po mokymų ar konferencijų pritaikytų gautas žinias darbo vietose, rekomenduočiau įgyvendinti keletą veiksmų, kurie gali padėti palaikyti ir paskatinti praktinį žinių taikymą.

• Pirmiausia, suteikti darbuotojams galimybę praktiškai taikyti naujas žinias per užsiėmimus, simuliacijas ar grupinius projektus, leidžiant jiems išbandyti įgytus įgūdžius ir taikyti juos realiose situacijose.
• Taip pat paskatinti darbuotojus sukurti veiksmų planą, kaip jie taikys naujas žinias darbo vietoje. Tai padės jiems nustatyti konkrečius tikslus ir veiksmus, kuriuos jie įgyvendins po mokymų ar konferencijos.
• Žinoma, reikėtų užtikrinti, kad darbuotojai turėtų visus reikiamus išteklius ir paramą, kad galėtų sėkmingai pritaikyti naujas žinias. Tai gali būti papildoma mokymo medžiaga, gairės, mentorystė ar vadovo konsultacijos.
• Itin veiksminga pristatyti kitų darbuotojų ar kolegų sėkmės istorijas. Tai skatintų kitus ir suteiktų įkvėpimo bei naujų idėjų.
• Taip pat rekomenduočiau nuolat palaikyti ryšį su darbuotojais ir reguliariai peržiūrėti jų pažangą, kaip žinios taikomos darbo vietoje.
• Organizuoti susitikimus, peržiūrėti veiksmų planus, suteikti grįžtamąjį ryšį ir pasidalinti gerąja patirtimi.
• Taip pat skatinti nuolatinį mokymąsi ir tobulėjimą, neapsiribojant vien tik mokymų ar konferencijų metu įgytomis žiniomis.
• Suteikite galimybę darbuotojams dalyvauti kituose mokymuose, stebėti vebinarus, skaityti knygas ir dalintis su kolegomis gerąja patirtimi.

Ryšys su vadovais, mentorystė, grįžtamasis ryšys ir nuolatinis mokymasis yra esminiai dalykai, siekiant užtikrinti žinių taikymą ir veiksmingą jų panaudojimą darbo aplinkoje.

Noriu atkreipti dėmesį, kad labai svarbu atskirti motyvacines konferencijas nuo konkrečių mokymų, kuriuose ne tik įgyjama žinių, bet ir įgūdžių, nes daugelyje konferencijų didžioji laiko dalis praeina ne tik tiesiog bendraujant su kolegomis ir pažįstamais, bet užmezgami nauji kontaktai, naujos pažintys.