Vadovų komanda gali reguliariai susitikti, stebėti veiklos rodiklius, aptarti rezultatus ir nuoširdžiai tikėti, kad gana gerai žino, kas vyksta organizacijoje. Tačiau vadovai ir darbuotojai tą pačią organizaciją dažnai mato iš skirtingų vietų. Vadovai mato strategiją, rezultatus, biudžetą, klientų lūkesčius ir sprendimus, kuriuos dar reikia priimti. Tuo tarpu darbuotojai kasdien mato, kur stringa procesai, kiek kartų keičiasi prioritetai, ar atsakomybės pasiskirsčiusios aiškiai, kaip vadovai reaguoja į problemas ir kas nutinka, kai žmogus išsako kitokią nuomonę. Todėl organizacijoje gali būti daug žmonių, kurie mato problemą, tačiau tai dar nereiškia, kad apie ją žino sprendimų priėmėjai. Kartais darbuotojai nekalba, nes mano, kad vis tiek niekas nepasikeis.
Kartais jie problemą išsako, tačiau negauna jokio atsakymo. Kartais nenori pasirodyti besiskundžiantys ar būti įvardyti kaip „sunkūs“ darbuotojai. O kartais tiesioginis vadovas informaciją sušvelnina, atideda arba nusprendžia, kad aukštesniam vadovui dabar ir taip pakanka rūpesčių. Taip vadovybę pasiekia jau gerokai nugludinta organizacijos realybės versija.
Ir tada vieną dieną paaiškėja, kad darbuotojai pavargę, bendradarbiavimas tarp padalinių stringa, žmonės nepasitiki priimamais sprendimais, o svarbus specialistas nusprendė išeiti. Vadovams tai gali atrodyti netikėta. Darbuotojams – seniai matyta.
Todėl prieš planuojant kitus metus verta pasitikrinti ne tik veiklos rezultatus, bet ir tai, kaip organizacijoje jaučiasi bei dirba žmonės:
- ar darbuotojai supranta organizacijos kryptį ir savo vaidmenį;
- ar jiems aiškūs tikslai, atsakomybės ir prioritetai;
- ar darbo krūvis pasiskirstęs pagrįstai;
- ar žmonės gauna reikalingą informaciją ir grįžtamąjį ryšį;
- ar darbuotojai gali saugiai išsakyti problemas;
- ar skirtingi padaliniai bendradarbiauja, o ne tik saugo savo teritorijas;
- ar vadovai mato tas pačias problemas, kurias kasdien patiria jų komandos.
Žinoma, galima tiesiog paklausti: „Ar viskas gerai?“ Dažniausiai atsakymas ir bus: „Taip, viskas gerai.“ Tik toks klausimas vadovui suteiks ramybės, o vertingos informacijos jis neišgirs.
Norint suprasti tikrąją situaciją, reikia ne pavienių komentarų prie kavos aparato, o apgalvoto būdo surinkti darbuotojų nuomonę, užtikrinti anonimiškumą, pastebėti pasikartojančias tendencijas ir atskirti pavienį nepasitenkinimą nuo sisteminių vadybos problemų.
Dar svarbiau, surinkus informaciją su ja ką nors padaryti.
Darbuotojų apklausa, kurios rezultatai nugula vadovo kompiuteryje, gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Žmonės skiria laiko, dalijasi tuo, ką mato, ir laukia, ką organizacija išgirdo, ką ketina keisti, o ko pakeisti šiuo metu negali.
Ruduo yra tinkamas metas tokiam organizacijos pasitikrinimui. Dar lieka laiko ne tik išgirsti, kas vyksta, bet ir gautą informaciją panaudoti planuojant kitų metų darbus, vadovų ugdymą bei organizacinius pokyčius.
Jeigu jaučiate, kad apie savo organizaciją norėtumėte žinoti šiek tiek daugiau, ne tik tai, kas pasiekia vadovus, galime padėti tai išsiaiškinti.
ACADEMIA DOMINORUM komanda atlieka mikroklimato tyrimus ir psichosocialinės rizikos veiksnių vertinimus, o jų rezultatus pristato ne tik vadovams, bet ir darbuotojams. Nes surinkti atsakymus, tik dalis darbo. Tikroji vertė atsiranda tada, kai organizacija supranta, ką jie reiškia ir ką su tuo daryti toliau.
Jeigu svarstote, ar Jūsų organizacijai reikalingas mikroklimato tyrimas, psichosocialinės rizikos veiksnių vertinimas, o gal pirmiausia reikėtų visai kito būdo situacijai įvertinti, kviečiu susisiekti. Per trumpą pokalbį aptarsime, ką šiuo metu matote organizacijoje, kokios informacijos trūksta ir koks tyrimo būdas padėtų gauti sprendimams reikalingus atsakymus.