Įmonės veiklos strategijos sukūrimas – tai tik pusė darbo. Greičiausiai esate susidūrę ir žinote, kad tikrasis iššūkis prasideda, kai reikia ją įgyvendinti. Deja, labai dažnai susiduriama su situacija, kai strategijos įgyvendinimui trūksta reikiamo įsipareigojimo visuose lygmenyse. Kas nutinka, kai šio įsipareigojimo pritrūksta? Kokios rizikos kyla organizacijai, kai puikiai suplanuotos idėjos taip ir lieka popieriuje? Noriu pasidalinti keletu minčių apie rizikas, kurios gali nutikti įmonei, kai trūksta nuoseklumo ir įsitraukimo strategijos įgyvendinimo procese.
Finansiniai nuostoliai
Pirma išskirčiau finansinius nuostolius. Vien tik strategijos kūrimas reikalauja didelių investicijų – tai apima išorinių konsultantų samdymą, darbuotojų laiką, skirtą susitikimams ir analizei, o kartais ir tyrimus. Jei strategija neįgyvendinama, šios investicijos tiesiog nueina veltui. Organizacija praranda ne tik tiesiogiai įdėtus pinigus, bet ir galimas pajamas, kurias galėjo gauti sėkmingai įgyvendindama naujas idėjas, ar plėtodama naujas rinkas. Tai pirmiausiai yra pinigų švaistymas.
Darbuotojų motyvacija
Sekanti rizika – prarasta darbuotojų motyvacija ir pasitikėjimas. Darbuotojai, ypač vadovai, įdeda daug pastangų ir laiko į strategijos kūrimą. Jie tiki, kad jų darbas turės prasmę ir padės įmonei augti. Kai strategija lieka neįgyvendinta, jie jaučiasi nusivylę ir demotyvuoti, kas griauna pasitikėjimą vadovybe ir tikėjimą įmonės ateitimi. Tik laiko klausimas, kada darbuotojai pradės jausti, kad jų pastangos nėra vertinamos, o bet kokie ateities pokyčiai tik dar vienas „projektas dėl projekto“ atvejis. Tai ilgainiui gali privesti net ir prie darbuotojų kaitos.
Konkurencinis pranašumas
Taip pat labai svarbu žinoti, kad galima netekti ir konkurencinio pranašumo. Juk strategija kuriama tam, kad įmonė geriau veiktų rinkoje, ar rastų naujų augimo galimybių. O konkurentai (tiek esami, tiek atsiradę nauji), kurie yra nuoseklesni ir įgyvendina savo strategijas, tokiu atveju įgyja pranašumą. Ir ilgainiui tai gali lemia rinkos dalies praradimą ir sunkumus konkuruojant.
Strategijos neturėjimas
Dar svarbu atkreipti dėmesį, neturėdama ar turėdama tik stalčiaus strategiją, organizacija veikia nenuosekliai ir chaotiškai. Be aiškios ir įgyvendinamos strategijos, įmonės veikla tampa fragmentiška, kai kiekvienas skyrius ar net individualus vadovas veikia savo nuožiūra, vadovaudamasi trumpalaikiais tikslais, o ne bendra įmonės vizija. Visa tai sukelia chaosą, nes dažnu atveju priimami sprendimai prieštarauja vieni kitiems, o resursai švaistomi nereikalingiems projektams.
Organizacinė kultūra
Šalia visų išvardintų rizikų taip pat svarbu atkreipti dėmesį į organizacinę kultūrą ir jos silpnėjimą. Tik nuoseklia įgyvendinant strategiją stiprėja organizacinė kultūra, skatinamas bendradarbiavimas ir orientacija į rezultatą. Tačiau, kai strategija ignoruojama, tai siunčia žinutę, kad įsipareigojimas ir nuoseklumas nėra vertybės. Tai sukuria apatijos kultūrą, kurioje darbuotojai nebejaučia atsakomybės už bendrus tikslus ir yra linkę tiesiog „atbūti“ ar „atsėdėti“ darbo valandas.
Augimo ir inovacijų galimybės
Ir paskutinė rizika, kurią išskirčiau, kaip svarbią, tai praleistos augimo ir inovacijų galimybės. Strategija dažnai apima ir naujų rinkų paiešką, inovacijas produktų ar paslaugų srityje ir t.t. Jei šios idėjos lieka tik popieriuje, įmonė praranda galimybes augti ir prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Tai lemia stagnaciją ir atsilikimą nuo rinkos tendencijų, kas veda link išnykimo…
Apibendrinant, įsipareigojimo strategijos įgyvendinimui trūkumas yra ne tik prarastos pastangos, bet ir rimta grėsmė įmonės ilgalaikiam veikimui rinkoje. Tai yra signalas, kad prieš pradedant bet kokį strateginį planavimą, būtina įvertinti visų lygmenų vadovų ir savininkų įsitraukimo lygį.