„Įmonėje atliktas psichosocialinės rizikos veiksnių tyrimas atskleidė tam tikrų iššūkių, į kuriuos rekomenduojama atkreipti dėmesį. Deja, tenka pripažinti, kad vadovybė šiai problemai skiria per mažai dėmesio, kitaip tariant numoja į tai ranka…“
Dalinuosi ir su Jumis, nes noriu atkreipti dėmesį, kad psichosocialinė rizika yra kompleksinė veiksnių sistema, kurią sėkmingai išspręsti galima tik įsitraukus visai organizacijai, o ypač – vadovams.
Kodėl psichosocialinės rizikos vertinimas yra toks svarbus?
Įmonės lygmeniu psichosocialinių veiksnių rizikos valdymas ir psichosocialinė rizikos vertinimas reikalauja sisteminių sprendimų, susijusių su organizacijos valdymu. Grįžtamojo ryšio nebuvimas ar jo stoka, neadekvatus darbo įvertinimas, nesaugumas darbe, ištęstos darbo valandos, ar patyčiomis paremtas valdymo stilius yra pagrindiniai stresą darbe keliantys veiksniai.
Psichosocialiniai rizikos veiksniai
Kai kurie autoriai tyrę psichosocialinės rizikos veiksnius, juos segmentavo gan plačiai:
- Darbo krūvis (kontroliniai klausimai: kaip dažnai darbuotojui tenka dirbti dideliu tempu; kaip dažnai darbuotojas gauna neįveikiamai daug užduočių);
- Vaidmenų konfliktas (kontroliniai klausimai: kaip dažnai darbuotojas gauna susikertančias ar nederančias užduotis iš dviejų ar daugiau žmonių; kaip dažnai darbuotojui suteikiamos užduotys, kurioms atlikti jis neturi pakankamai išteklių; kaip dažnai darbuotojas gauna atlikti užduotis, kurios, jo nuomone, turėtų būti atliekamos kitaip);
- Palaikanti lyderystė (kontroliniai klausimai: kaip dažnai, esant poreikiui, darbuotojas sulaukia palaikymo iš savo vadovo; ar darbuotojo darbo pasiekimai yra vertinami tiesioginio vadovo; ar tiesioginis vadovas su darbuotojais elgiasi sąžiningai ir vienodai);
- Darbo kontrolė (kontroliniai klausimai: kiek darbuotojas pats gali kontroliuoti savo darbo tempą; kiek įtakos svarbiems sprendimams darbuotojas turi; kiek laisvai darbuotojas gali nuspręsti, kaip toliau dirbti; kiek laisvės darbuotojas turi parenkant savo užduotis);
- Emociniai išgyvenimai (kontroliniai klausimai: kiek dažnai darbuotojui tenka atremti neigiamas klientų ar kitų žmonių, nedirbančių toje pozicijoje, emocijas, tokias kaip pyktis, liūdesys, nusivylimas ir kt.; kiek dažnai darbuotojui tenka užgniaužti savo emocijas, tokias kaip pyktis, liūdesys, susierzinimas ar nusivylimas, prieš klientus ar kitus žmones, nedirbančius toje pozicijoje);
- Tobulėjimo galimybės (kontroliniai klausimai: ar darbe sudarytos palankios sąlygos ugdyti savo įgūdžius darbuotoją dominančioje srityje; ar darbe yra pakankamai galimybių panaudoti ankstesniuose darbuose įgytus įgūdžius);
- Patyčios (kontroliniai klausimai: ar darbuotojui dažnai tenka sulaukti savo kolegų trikdančio ir nemalonaus elgesio su juo; ar darbuotojui dažnai tenka sulaukti savo trikdančio ir nemalonaus elgesio iš savo vadovo);
- Saugumas darbe (kontroliniai klausimai: ar manote, jog per artimiausius 3 metus Jums gresia dėl įmonės bankroto, reorganizacijos ar etatų mažinimo netekti darbo) (Aagestad ir kt., 2014)
Skirtingose profesijose, dėl atitinkamos darbo specifikos, vieni stresoriai veikia labiau, nei kiti. Tačiau su kiekvienu jų bent kartą susiduria bet kuris darbuotojas. Živkovič ir kt. (2019) pažymi, jog daugelis organizacijų sunkiai tvarkosi su psichosocialinės rizikos veiksniais. Tai ir dėl žinių, ir dėl gerosios praktikos trūkumo. O taip pat ir pačios organizacijos sąmoningumas yra daug ką lemiantis faktorius. Jei jo trūksta – nėra įžvelgiama rizika ir neiškeliamas poreikis tyrimams atlikti, kas iš esmės yra pirmasis žingsnis siekiant valdyti psichosocialinės rizikos veiksnius.
Darbe žmogus praleidžia labai didelę dalį savo gyvenimo. Jame tenka susidurti su įvairiais iššūkiais, problemomis, nenumatytomis situacijomis, įtemptais tarpusavio santykiais su kolegomis, vadovais, tad labai svarbu, jog daugelyje išsivysčiusių pasaulio valstybių psichosocialinės rizikos veiksnių vertinimas organizacijoje yra privalomas. Nors dažnai visiškas rizikų eliminavimas yra mažai tikėtinas dėl darbo specifikos, subjektyvaus darbuotojo situacijos vertinimo ir suvokimo, tačiau vertinimą atlikęs darbdavys įgauna galimybę diegti pokyčius įmonėje maksimaliai pagerinant sąlygas joje dirbantiems asmenims.
Darbuotojų gerovė yra neatsiejama nuo įmonės sėkmės, rezultatų, todėl nėra protinga nereaguoti į tyrimo rezultatus.
Būkime atidūs vieni kitiems, gerbkime kolegų nuomonę, skatinkime bendradarbiavimą ir pozityvumą. Tik kartu galime sukurti sveiką ir saugią darbo aplinką, kurioje kiekvienas darbuotojas jaustųsi vertingas ir galėtų realizuoti savo potencialą.