Ar žinote, kas nutinka, kai po strateginės sesijos sukurtas dokumentas lieka tiesiog popieriumi ar dokumentu? Tai prarastas darbas, prarastas laikas ir prarasti pinigai. Mes dažnai stebime situacijas, kai įdėtos pastangos strategijai parengti neduoda rezultatų. Ir tai dažniausiai nutinka ne dėl pačios strategijos turinio, o dėl to, kaip ji nėra priimama ir įgyvendinama.
Mūsų patirtis rodo, kad strategija nėra tiesiog užrašų rinkinys. Tai gyvas organizacijos planas, kuriam reikia nuolatinio dėmesio ir įgyvendinimo. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiantis sėkmę, yra vadovų komanda.
Šiuo atveju, apie kurį rašau – savininkas – turėtų rodyti kryptį, vadovai – įgyvendinti. Taip klasika.
Vadovo vaidmuo ir įsitraukimas
Įsivaizduokite įmonę, kurioje savininkas brėžia veikimo kryptį ir viziją. Tačiau joje nėra vieningos ir įsipareigojusios vadovų komandos, kuri tą viziją įgyvendintų. Ir jūs puikiai žinote, kad tai ir liks tik idėja.
O kas, jeigu savininkas po strateginės sesijos parodo, kad jam „nesvarbu“ arba neįsitraukia į tolesnį įgyvendinimą, kas tada? Realus pavyzdys, kada patys vadovai inicijavo strategijos poreikį, argumentuodami, kad be jos neįmanoma efektyviai dirbti. Jie įtikino savininką skirti finansų strateginei sesijai, sudalyvavo, sukūrė aiškų veiksmų planą. Rezultatas – aiškiai suformuluota ir dokumentuota strategija. Tačiau, kai atėjo metas ją įgyvendinti, paaiškėjo, kad vadovų komanda nėra vieninga, trūksta bendros krypties ir įsipareigojimo. Ir kas tada? Savininko požiūris pasikeitė iš palaikančio į atsiribojusį: „Norėjote strategijos? Prašom, turėkit“.
Kas tada? Jūs ir taip žinote – tik laiko klausimas, kada vadovai praras motyvaciją. Ir jei truks aiškios krypties, kuri palaikytų strategijos įgyvendinimą, reikalautų rezultatų ir įkvėptų, kam tada dėti pastangas ir eikvoti resursus? Kiekvienas grįš prie savo kasdienių užduočių, o strategija liks stalčiuje…
Kyla esminis klausimas: ar verta investuoti laiką ir finansinius resursus į strateginę sesiją, jei jau iš anksto žinoma, kad aukščiausiame lygmenyje truks įsipareigojimo? Juk niekas nenori dirbti veltui. Nežinau ir tokių, kurie nori skirti energijos tam, kas bus pamiršta ar neįgyvendinta.
Jeigu savininkas nėra pasirengęs palaikyti ir reikalauti strategijos įgyvendinimo, jei jo požiūris nėra nuoseklus, tuomet geriau apskritai atvirai įvertinti situaciją ir pasakyti: „šiuo metu mes nesame pasiruošę strateginiam darbui.“ Geriau nukelti šį procesą vėlesniam laikui nei sukurti dokumentą, kuris tik didins nusivylimą ir abejones dėl bet kokių ateities pokyčių. Žmonių laikas ir motyvacija yra vertingi resursai, kurių nereikėtų švaistyti be prasmės.
Moralas
Strategija be savininko palaikymo, be vadovų komandos, kuri ja tiki, ją supranta ir kasdien įgyvendina, yra neveiksminga. Jei savininkas nerodo įsipareigojimo, yra didelė tikimybė, kad ir visa komanda jo neparodys. Prieš pradedant strateginį planavimą, būtina įsitikinti, kad yra pasirengimas ne tik sukurti, bet ir nuosekliai ją įgyvendinti.
Tik tada ji taps „varikliu“, o ne dar vienu dokumentu.
Esate apsisprendę ir ieškote pagalbos strategijai nusistatyti? Pasikalbėkime.