„Mūsų darbuotojai sako, kad nori žinoti kokia yra mūsų įmonės vizija ir kokia kryptimi organizacija juda, dėl to mes kalbamės su Jumis“ – sako įmonės generalinis direktorius. Tai ne tik puikus pavyzdys, kuris rodo organizacijos vadovo išmintį ir įsiklausymą į darbuotojų nuomonę, tačiau ir viena gražiausių vadovų frazių, kurias man, kaip moderatoriui, teko išgirsti per paskutinį laiką. Strateginis valdymas ir strateginis planavimas verslo pasaulyje dažnai yra tapačios sąvokos. Tačiau nepaisant to, jų pagrindinis objektas yra „organizacijos žaidimo planas“, leidžiantis jai sėkmingai konkuruoti rinkoje ir judėti norima kryptimi.
Vis dažniau tenka sutikti vadovus, kurie kalba apie ypač dinamišką situaciją rinkoje, didelę konkurenciją, besikeičiančias aplinkybes, greitai priimamus sprendimus, prisitaikant prie rinkos pokyčių ir lūkestį parengti gyvą, veikiančią, „ne popierinę“ strategiją. Tad nenuostabu, kad vadovų reikalavimai strateginėms sesijoms didėja, nes būtent jose ji ir gimsta. Ir šiandieninėje strateginėje sesijoje susijungia organizacijos patirtis, moderatoriaus profesionalumas ir strateginio planavimo instrumentai. „Kokiu būdu?“ – paklausite.
Tinkamas strateginis planavimas
Visų pirma, geram strateginiam planavimui reikalingi svarbiausi organizacijos protai, kurie gali geriausiai reprezentuoti pagrindines verslo sritis. Ir taip yra dėl to, kad pirmas strategijos nustatymo uždavinys įvertinti esamą organizacijos būklę, o tam ir reikalingi organizacijoje dirbantys vadovai bei ekspertai. Nors labai svarbu atsakyti kokia kryptimi organizacija turi judėti, ne ką mažiau svarbu susieti tai su vidiniais organizacijos resursais ir išoriniais rinkos veiksniais.
Neabejoju, kad Jums teko susidurti su trumpiniais PEST, SWOT, EFE, IFE, CPM. Tai dažniausiai naudojami instrumentai, leidžiantys konstruktyviai vertinti esamą situaciją nagrinėjant kaip išorinės politinės, ekonominės, socialinės, demografinės, konkurencinės jėgos veikia organizaciją, kokias galimybes jos sukuria, o gal kaip tik, veikia kaip barjerai, neleidžiantys sklandžiai vykdyti veiklos. Šalia to, vertinamos vidinės organizacijos stiprybės ir silpnybės, kurios gali reikštis visose svarbiose verslo srityse, tokiose kaip rinkodara, finansai, gamyba, valdymas, konkurencinė aplinka, ar panašiai.
Įvertinus svarbiausius išorinius ir vidinius veiksnius organizacijos strategams tampa aišku kas svarbiausia ir kas mažiau svarbu kuriant galimas organizacijos strategijas. Tai svarbu, nes strategijų gali būti galybė ir kiekviena jų sukurti verslui vis kitokią naudą. Organizacija gali siekti didesnės rinkos dalies, plėsti produktus ar paslaugas, kontroliuoti tiekėjus ar konkurentus, naudoti organizacijos vidines stiprybes, kad pasinaudoti išorinėmis galimybėmis, pagerinti vidaus silpnybes ar apskritai imtis jas sumažinti. Strategų diskusijoje, gali gimti daugybė strategijų alternatyvų ir pasirinkimų.
Organizacijos progresas ir įvertinimas
Šių alternatyvų dėka galima įvertinti galimas organizacijos progresavimo kryptis ir tuomet ateina metas jas įvertinti. Organizacijos strategai vertina, lygina ir reitinguoja išdiskutuotas strategijas, jas suderindami su jau aptartais išoriniais ir vidiniais organizacijos vertinimo veiksniais. Taip yra dėl to, kad siekiant sklandaus strategijos įgyvendinimo būtina suderinti organizacijos vidinius išteklius ir išorės veiksnių sukuriamas galimybes bei rizikas.
Galiausiai būtina apsispręsti ir priimti sprendimus, kurios strategijos sukurs didžiausią vertę organizacijai, sukurs daugiausia galimybių, leis geriausiai pasinaudoti stiprybėmis arba sumažinti riziką ir silpnybes. Mano nuomone, organizacija, kuri neturi krypties ir strategijos susiduria su rizika atsidurti visiškai ne ten kur nori būti, o tai gali paspartinti jos žlugimą. Strateginė sesija yra puiki platforma, leidžianti sutelkti vidinį organizacijos potencialą ir nukreipti jį aukščiausių įmanomų rezultatų link.
Ieškote strateginės sesijos moderatoriaus? Pasikalbėkime!