Vienoje „Proto industrija“ laidoje vedėjas Erikas vadovams uždavė klausimą, ir kuris nuskambėjo gal kiek provokuojančiai:
„Vadovo spaudimas darbe – gniuždo ar motyvuoja?“
Abu vadovai atsakė tarsi sutarę, kad motyvuoja. Ir čia verta stabtelėti, nes pastaruoju metu vadovams nuolat kartojama kitokia žinutė: būkite empatiški, pažeidžiami, „malonūs“, kurkite emocinį atsparumą…
Bet realybėje matome kitą pusę.
„Geras“ vadovas tas, kuris visada supranta, retai pasako „ne“, kurio durys atviros, ribos neaiškios, ilgainiui tampa perdegusiu vadovu…
O tuo tarpu komanda su reikliu, tiesmuku vadovu, kurį kažkas už akių vadina „despotu“ ar net „toksišku“, sėkmingai auga.
Tai spaudimas visgi motyvuoja?
Vadybos mokslas sako gana aiškiai, kad spaudimas savaime nėra nei blogis, nei gėris. Efektyvus vadovavimas yra tarsi įtampa tarp dviejų polių – žmonių ir rezultato. Bus per daug spaudimo, laukia perdegimas, per mažai spaudimo, pamesi kryptį… Ir čia problema neapibrėžtume.
Spaudimas motyvuoja tada, kai jis aiškus, pagrįstas ir nukreiptas į tikslą. Bet jis gali ir gniuždyti, kai tampa emocinis, nenuoseklus (papildykite patys).
Visi žinome, kad vadovavimas tai ne pasirinkimas tarp „malonus“ ir „reiklus“, tai gebėjimas spausti taip, kad komanda augtų.
Jeigu šis klausimas jums aktualus, galbūt jūsų vadovai dar neturi aiškių vadovavimo įrankių ir įgūdžių, kurie padėtų išlaikyti balansą tarp žmonių ir rezultatų. Tokiu atveju verta pažvelgti į vadovavimo principų mokymus, kuriuose skiriama dėmesio būtent ribų nustatymui, komunikacijos stiliams, komandos darbo principams ir pasitikėjimu grįstai vadovavimo kultūrai.
Jei jūsų organizacijoje vadovai turi stiprinti savo vadovavimo kompetencijas, apsvarstykite galimybę pradėti nuo „Academia Dominorum“ mokymų ir suteikite komandai aiškesnę kryptį bei augimą.