„Dėl kokių priežasčių tu renkiesi būti diktatoriumi?“ – paklausiu jauno vaikino kuris ką tik tapo vadovu. „Kaip tai diktatoriumi?“ – atsako jis klausimu į mano užduotą klausimą. Vaikinas su kuriuo bendrauju yra ką tik „iškeptas“ vadovas, kuris vadovauja jaunam kolektyvui beveik metus. Iš pažiūros tai emocionalus, kūrybiškas, jautrus ir švelnus žmogus. Tačiau dirbdamas su kolektyvu renkasi liepti, o ne deleguoti, aiškinti, o ne klausti, nurodinėti, o ne diskutuoti ir susitarti. Girdėdamas jaunojo vadovo atsakymą suprantu, kad skirtingai suvokiame sąvokas ir turime susitarti dėl jų, išsiaiškinti, kokie vadovavimo stiliai atpažįstami.

Ar autokratinis valdymas įmonėse vis dar gajus?

Pasikalbam apie klasiką, vadybos stilius, žinomus dar nuo ketvirto dešimtmečio. Aptariam, kas yra autokratinis valdymas įmonėje, kuris remiasi vienašališku sprendimų priėmimu. Demokratiškas, kuris remiasi darbuotojų įtraukimu. Susipažįstame kas yra liberalus stilius ir vos paminėjus, kad šiuo atveju sprendimai bei atsakomybė deleguojama darbuotojams išgirstu jau daugybę kartų girdėtus argumentus.

„Bet darbuotojai negali priiminėti sprendimų! Jie kaip tik laukia manęs, kad nuspręsti už juos ir išspręsti jų nesutarimus. Jei aš klausiu viso kolektyvo nuomonės, turėsiu daugybę skirtingų nuomonių ir ką man reikės su jomis daryti? Kaip jie prisiims tą atsakomybę, jei kiekvieną kartą man nusisukus jie nedirba ir aš turiu nuolatos juos prižiūrėti! Geriau papasakok man, kaip padaryti taip, kad man nereikėtų jų prižiūrėti.“

„Koks esi vadovas?“ – paklausiu kiek sutrikusio pašnekovo. „Na esu pasitikintis savimi, žinau kas yra kokybiškai atliktas darbas, turiu savo nuomone….“ Klausydamas visų tų „pliusų“ jaučiuosi kaip skaitydamas „didžiojo žmogaus teoriją“, kuri kalba apie tai, kad lyderiais gimstama, o ne tampama ir tai verčia mane šypsotis.

„Kiek turi laisvo laiko darbe?“ – paklausiu. „Neturiu nei minutės, nes man visuomet reikia prižiūrėti, kad darbai vyktų“.

O ar žinojai, kad autokratiškas vadovavimo stilius ir yra priežastis dėl ko neturi laisvo laiko? Ar žinojai, kad tavo komanda „nesusilipdo“ dėl to paties? Ar žinojai, kad atsakomybės problemos taip pat dėl to? Ar supranti, kad vadovavimo stiliai visiškai nesusijęs su tavo savybėmis? Tavo asmeninės savybės tik atributai prie vadovavimo? Ar žinojai, kad tai ką mes dabar kalbame užrašyta jau beveik prieš šimtą metų? Ar žinojai, kad vadovavimo stilių reikėtų pasirinkti ne tokį kokį mes norim, o tokį, koks yra reikalingas situacijai?

„Nežinojau“ – atsako pašnekovas. „Ar tai yra priežastis dėl kurios renkiesi būti autokratu?“ – nesulaukiu atsakymo, vietoje to seka klausimas. „O kur galiu tai paskaityti?“.

Vadovavimas ir lyderystė

Džiaugiuosi dėl jaunojo kolegos. Nors pokalbis ir keistas, viduje atsiranda jausmas, kad susipažinęs su vadovavimo stiliais ir teorijomis turės didesnes galimybes pasirinkti. Ir ne tą stilių, kuris „mums atrodo“, ne tą, kuris paprasčiausias ir mus paverčia „viršininkais“, o tą kuris naudingiausias komandai. Nes per pastaruosius beveik šimtą metų užrašyta daug ir tai verta paskaityti, kad nereikėtų nieko prižiūrėti. Ir atminkite, svarbiausia ne griežtas darbuotojų valdymas, o tikslingas vadovavimas ir lyderystė.

Norite apie daugiau sužinoti, mokytis, tobulėti, ir vesti komandas į priekį, tik kitu stiliumi? Parašyk mums info@academiadominorum.eu