Pasidalinsiu realia situacija, kuria pasidalino aukštesnės grandies vadovas (organizacijoje dirba apie 150 darbuotojų).

Organizacijoje plokščia valdymo struktūra – nei gerai, nei blogai. Aukštesnės grandies ilgametę patirtį turintis vadovas, kurį akcininkai vertino – puiku.

Prie organizacijos prisijungė naujas vykdantysis direktorius, kuris pasirinko micromanagement‘i (mikrovadyba, kai vadovaujama nueinant į smulkmenas ir kreipiant dėmesį ne į savo lygio darbą).

Nors plokščia organizacijos struktūra gali atrodyti patraukli dėl savo paprastumo ir lankstumo, ji turi ir tam tikrų trūkumų.

Keletas iš jų – dėl mažiau hierarchijos lygių gali kilti neaiškumas dėl tikslų, neaiškios atsakomybės ribos, ambicingiems darbuotojams trūksta aiškios karjeros sistemos ir galimas mikrovadybos atsiradimas.

Tai kas gi tokio nutiko organizacijoje tarp šių dviejų vadovų?

Kai vykd. direktorius pradėjo kontroliuoti kiekvieną žingsnį ir kištis į smulkmenas, tai pradėjo kelti daugybę problemų – sumažėjo vadovo iniciatyva, motyvacija ir pasitikėjimas savimi. Vadovas pradėjo jausti, kad nėra vertinamas, kad nepasitikima jo gebėjimais ir dėl per didelio kontroliavimo bei nuolatinės kritikos sumažėjo produktyvumas. Nuolat reikia atsitraukti nuo didesnių užduočių ir projektų, kas kelia nepasitenkinimą, ir vadovas jau dairosi kito darbo…

Mikrovadyba iš tiesų rimta problema, kuri gali sugriauti net ir stipriausią komandą. Ir, jei susiduriate su šia problema, nedelsiant reiktų imtis veiksmų ir ieškoti sprendimų, pradedant nuo pokalbio dviese.

Ar jūs esate patyrę mikrovadybos problemą darbe?

Kaip jums pavyko ją išspręsti? Pasidalinkite savo komentarais ir patarimais!