Kai dar tik rašėme knygą, su Andriumi negalvojome, kaip ją reikės išleisti, nuo ko pradėti, kiek visa tai kainuos ir t.t. Ir apskritai apie tai, kas vyksta tarp paskutinio rankraščio sakinio ir pirmosios knygos, kurią jau gali paimti į rankas, minčių nebuvo.
Bet ateina laikas, kai apie visa tai reikia pradėti galvoti. Tuomet ir ėmiausi ieškoti informacijos.
Kalbinau knygas jau išleidusius autorius, klausinėjau apie leidybos procesą, tačiau patirtimi žmonės dalijosi gana „skūpiai“. Gavau po vieną kitą atsakymą, bet bendras vaizdas taip ir nesusidėliojo. Teko dviratį išradinėti patiems.
Vienas pirmųjų mano žingsnių buvo apsilankymas Knygų mugėje. Kur dar vienoje vietoje rasi tiek leidėjų ir galėsi tiesiogiai pakalbinti žmones? Tad tų metų Knygų mugė man buvo ne knygų pirkimo, o informacijos rinkimo mugė. Kalbinau leidyklų atstovus, rinkau kontaktus. Su vienais vėliau pavyko susitikti, kiti bendravo elektroniniais laiškais, o dalis visai neatsiliepė. Tačiau iki bendradarbiavimo taip ir nepavyko prieiti. Na, galvoju, vadinasi, šis kelias ne mūsų.
Galiausiai supratome, kad knygą leisime patys. Tai reiškė daugiau laisvės priimant sprendimus, bet kartu ir atsakomybę už visą procesą – nuo redagavimo iki momento, kai supakuota knyga iškeliaus pas skaitytoją. Ir štai vieną dieną į el. pašto dėžutę gaunu naujienlaiškį apie naują knygą. Perskaitau. Visus naujienlaiškius skaitau 😊 Apačioje akis užkliūva už knygos autorės kontaktų. Paskambinu. Pirmiausia pasveikinu su išleista knyga, o tada tiesiai ir pasakau, kad pati einu tuo keliu ir labai norėčiau išgirsti jos patirtį. Ir žinote ką? Ji mielai sutiko pasidalyti, kas pavyko, kur suklydo, ką šiandien darytų kitaip ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Po visų „skūpių“ atsakymų tas pokalbis buvo kaip atidarytas langas kambaryje, kuriame jau kurį laiką trūko oro.
Todėl dabar, kai mūsų pačių knyga jau rankose, noriu tuo keliu pasidalyti ir su jumis. Galbūt kažkas šiuo metu taip pat rašo knygą, svarsto ją išleisti arba žiūri į rankraštį ir nelabai žino, kas turėtų vykti toliau.
Pirmiausia nusiteikite, kad reikės kantrybės, nuoseklumo ir disciplinos. Įkvėpimas labai gražus dalykas, bet knygą iki spaustuvės dažniausiai atveda darbas, darbas ir dar kartą darbas. Kai užbaiginėsite rankraštį, pradėkite galvoti apie teksto redaktorių. Be jo niekaip. Be profesionalaus teksto redaktoriaus, mano galva, neišsiversite. Šis etapas gali trukti ne vieną mėnesį, todėl dar prieš pradedant svarbu susitarti dėl darbo eigos, terminų, abiejų pusių atsakomybių ir laukiamo rezultato.
Kol vyks teksto redagavimas, tuo pat metu pagalvokite, kam galėtumėte patikėti perskaityti rankraštį. Daug žmonių nereikia, užtenka kelių, kurių nuomonę vertinate ir kuriais pasitikite. Gavę jų sutikimą, atsiliepimus vėliau galėsite panaudoti ant galinio knygos viršelio ar kitoje knygos vietoje. Mes pasirinkome keturias asmenybes, o jų atsiliepimai šiandien puošia galinį mūsų knygos viršelį.
Toliau – spaustuvės paieška. Mes pasirinkome tokią, kuri galėjo pasiūlyti ne tik knygos spausdinimą, bet ir redagavimo bei maketavimo paslaugas. Labai patogu, kai vienoje vietoje gali suderinti kelis etapus ir paslaugas gauti iš vienų rankų. Mūsų pasirinktą spaustuvę rasite čia.
Kalbantis su spaustuve reikės apsispręsti dėl tiražo, knygos dydžio, popieriaus, viršelio ir įrišimo. Šie sprendimai svarbūs ne tik tam, kaip knyga atrodys ir gulės rankose. Nuo jų priklausys ir spausdinimo kaina. Tuo pat metu reikės apgalvoti, kur ir kaip knygą parduosite, kaip pristatysite, pakuosite ir siųsite. Verta iš anksto susidaryti ir komunikacijos planą, nes knyga pati apie savo atsiradimą, deja, niekam nepapasakos. Turint komunikacijos planą lengviau apsispręsti ir dėl to, kokio dydžio tiražą rinktis. Kai po redagavimo jau aiški galutinė knygos apimtis ir kita leidybai reikalinga informacija, pasirūpinkite ISBN kodu bei brūkšniniu kodu. Juos suteikia ISBN ir ISMN Lietuvos agentūra, o pati procedūra yra gerokai paprastesnė, nei iš pradžių gali pasirodyti. Nuorodą paliksiu čia.
Kitas žingsnis – viršelio dizainas. Jį patikėkite grafikos dizaineriui. Tegul profesionalai dirba savo darbą, nes viršelis yra pirmasis dalykas, kurį žmogus pamatys dar neatvertęs knygos.
Toliau – knygos maketavimas. Apgalvokite, kaip norite matyti knygą: gal joje bus nuotraukų, gal pieštų paveikslėlių, lentelių ar kitų grafinių elementų. Visa tai turi būti aptarta prieš pradedant darbus.
Sumaketavus knygą prasideda dar vienas etapas, kurio nereikėtų praleisti, – galutinė korektūra. Tekstą būtina peržiūrėti jau makete, nes būtent tada išryškėja nutrūkę žodžiai, netinkamai persikėlusios antraštės ar kiti dalykai, kurių rankraštyje nematyti.
Dar iki knygai pasiekiant spaustuvę reikia nuspręsti, kaip žmonės ją užsisakys ir apmokės, kas išrašys sąskaitas, kur bus kaupiami pristatymo duomenys, kaip knygas pakuosite ir kas jas pristatys. Mes tam kūrėme atskirą užsakymo formą ir mokėjimo procesą. Atrodė smulkmena, kol nepradėjome galvoti apie pirmąsias keliasdešimt siuntų. 😊
Kai galutinis maketas patikrintas, viršelis paruoštas, ISBN ir brūkšninis kodas savo vietose, o visi sprendimai suderinti, failai pagaliau gali keliauti į spaustuvę. Kai knyga jau išspausdinta, nepamirškite privalomųjų egzempliorių bibliotekoms. Kiek ir kam jų reikia pristatyti, priklauso nuo tiražo, todėl verta pasitikrinti Nacionalinės bibliotekos pateikiamą informaciją.
Taip mūsų rankraštis po truputį tapo knyga. Su daugybe pokalbių, laiškų, paieškų, abejonių, sprendimų ir žmonių, kurie tinkamu metu sutiko pasidalyti tuo, ką žino.
Todėl, jei kada nors man paskambins ar parašys žmogus, ką tik baigęs savo rankraštį, pažadu – informacija pasidalinsiu ne „skūpiai“. 😊
O jeigu smalsu pamatyti, kokia knyga gimė po viso šio kelio, ją rasite Kai esi atsakingas už kitus ir nėra instrukcijos.