Per pastaruosius kelerius metus kalbėdama su vadovais apie strategines sesijas savo adresu sulaukiu to paties klausimo: „Kaip padaryti, kad po strateginės sesijos kažkas iš tikrųjų pasikeistų?“
Strateginė sesija daugeliui organizacijų reiškia progą sustoti, atsitraukti nuo kasdienių darbų, aptarti viziją, tikslus, prioritetus… Po jos dažnai atsiranda dokumentas, kuris tampa geru atspirties tašku, tačiau ne visada virsta realiais pokyčiais organizacijoje.
Skaitydama naujausias vadybos tendencijas užkliuvau už kelių įdomių įžvalgų. McKinsey ekspertai savo publikacijose vis dažniau kalba apie tai, kad konkurencinį pranašumą kuria ne pati strategija, o gebėjimas ją įgyvendinti. Kitaip tariant, svarbu tampa ne tai, ką organizacija sugalvoja, o tai, ką po susitikimo pradeda daryti kitaip. Plačiau.
Panašią kryptį galima matyti ir Gartner tyrimuose. Organizacijos šiandien veikia aplinkoje, kurioje pokyčiai vyksta greičiau nei strateginiai planai spėja pasenti. Todėl technologijos, dirbtinis intelektas, geopolitiniai iššūkiai, darbo rinkos pokyčiai verčia vadovų komandas nuolat peržiūrėti PRIORITETUS. Ir čia strateginė sesija vis dažniau tampa ne ilgalaikio plano kūrimo, o gebėjimo prisitaikyti bei susitarti dėl krypties įrankių. Plačiau.
Dar viena tema, kuri nuolat kartojasi tarptautinėse įžvalgose, tai dirbtinis intelektas. Deloitte analitikai atkreipia dėmesį, kad AI jau seniai nebėra tik IT skyriaus klausimas. Jis tampa strateginiu vadovų komandos klausimu. Kaip keisis darbuotojų vaidmenys? Kokių kompetencijų reikės ateityje? Kaip valdyti pokyčius, kad žmonės juose matytų galimybes, o ne grėsmę? Plačiau.
Tačiau bene įdomiausia tendencija, kurią pastebiu, kad organizacijos vis daugiau dėmesio skiria ne pačiai strategijai, o vadovų komandos susitarimui.
Patrick Lencioni knygoje „The Five Dysfunctions of a Team“ rašo, kad komandos rezultatus dažnai stabdo ne kompetencijų trūkumas, o nesugebėjimas atvirai diskutuoti, priimti bendrus sprendimus ir jų laikytis. Praktikoje tai matosi labai aiškiai. Kartais organizacija turi puikiai parengtą strategiją, tačiau vadovai skirtingai supranta prioritetus, todėl kiekvienas juda sava kryptimi. Tuomet problema būna ne strategijos kokybė, o susitarimų kokybė.
Gal todėl šiandien vis daugiau organizacijų ieško strateginių sesijų moderatoriaus, kuris padėtų vadovų komandai priimti sprendimus, suvaldyti skirtingus interesus, išgryninti prioritetus ir susitarti, kas už ką bus atsakingas.