Iš organizacijų gyvenimo.
Organizacija, skyriaus vadovės retorika „visi darbuotojai blogi, nemoka dirbti, visus reikia atleisti, pakeisti, nes neįmanoma dirbti…“ Ji organizacijoje dirba ne pilnus metus… Ir kas įdomu, kad visa tai garsiai išreiškia kolegoms (vieniems apie kitus), nors pati taip pat klysta…
Ką tai pasako apie vadovę iš vadybos perspektyvos?
Pirmiausia tai atsakomybės nusimetimą. Vadovo atsakomybė yra rezultatas per žmones. Jei „visi blogi“, tai praktiškai reiškia, kad vadovas nesugeba sukurti veikiančios sistemos. Kitaip tariant, negeba suformuoti aiškių lūkesčių, darbo standartų, kontrolės taškų, grįžtamojo ryšio… Lengviau pasakyti „žmonės netinkami“, nei peržiūrėti, kaip pati organizuoji darbą.
Antra, parodo darbo organizavimo ir vadovavimo kompetencijos spragas. Dažnai už tokių frazių slepiasi neapibrėžti procesai (kas už ką atsakingas, kaip matuojamas rezultatas, kas yra „gerai padarytas darbas“, ir t.t.). O kai nėra aiškumo, atsiranda emocinis vertinimas vietoje faktais grįsto vertinimo.
Trečia, tai grįžtamojo ryšio kultūros nebuvimą. Jei klaidos „transliuojamos garsiai“, bet nevaldomos struktūruotai (per 1:1 pokalbius, aiškius susitarimus…), tai nėra vadyba. Tai greičiau emocinė reakcija, kuri pereina į kaltinimų kultūrą.
Dar išskirčiau ir ketvirta, kaip savirefleksijos trūkumą. Jei vadovas ar vadovė daro klaidų, bet fokusuojasi tik į kitus, tai rodo, kad nėra gebėjimo atsitraukti ir pasižiūrėti į savo veikimą kaip į vieną iš priežasčių grandinėje…
Dar labai svarbu, kad vadovės retorika pasiekia direktorių, tokiu būdu formuodama naratyvą, kad problema yra žmonės. O tai pavojinga, nes sprendimai tada eina per atleidimus, ir rezultatas dažnai būna toks pats, tik su naujais žmonėmis…
Jei šiandien pakeistume visą komandą, kas garantuoja, kad po pusmečio vadovė nesakys to paties, tik jau apie naujus žmones?
Ir čia rekomenduoju sau užduoti klausimą, ar vadovų lygyje yra susitarta, kaip apskritai turi veikti darbas, kas yra rezultatas, kaip jis matuojamas, kaip kalbama apie klaidas, kaip priimami sprendimai kasdienybėje…
Nes kol šito nėra, labai tikėtina, kad keisis žmonės, bet nesikeis rezultatas.
Atpažinote situaciją, save ar kolegas? Gal verta aptarti 1:1? Pasikalbėkime.
Vilma Butrimaitė-Mikšionė