Esame ne kartą buvę tokioje situacijoje, kai sprendimai tarsi „priimami“, bet niekas už juos atsakomybės iki galo neprisiima, ir atsakomybė pasiskirsto taip „tolygiai“, kad jos tiesiog nebelieka. Ir tada, galiausiai pasidaro neaišku, tai kas čia šeimininkas? Kartais, o gal ir dažnai, atrodo, kad net rimčiausi klausimai laukia „trečiadienio“, nors sprendimo veikti reikėjo vakar.
Panašiai nutinka ir su laiku. Žmogus, kuris savo asmeninį laiką valdo puikiai – žino kada keltis, ilsėtis, vaikus į mokyklą nuvežti, pas gydytoją užsiregistruoti, žodžiu gyventi. Bet, vos patekęs į organizaciją, ima ir pasimeta. Ne todėl, kad nemoka ar pamiršta kaip planuoti, o todėl, kad darbe laikas tampa bendras. Taip, taip, bendras. O kas bendra – dažnai tampa niekieno… Ir kas tada nutinka?
Kai laikas „priklauso“ organizacijai, atsiranda iliuzija, kad kažkas kitas už mus turėtų nuspręsti, ką daryti pirmiau, kas yra prioritetai, o kas tėra tik bendras triukšmas… Na, ir tada kalendorius pildosi „skubiais“ klausimais, susitikimais dėl susitikimų, atidėtais sprendimais, ir žmogus, kuris buvo savo laiko šeimininku, organizacijoje tampa tik trypčiojančiu keleiviu organizacijos kalendoriuje. Pažįstama?
Žinau, kad sutiksite – laikas turi savybę „bėgti“, o ne „laukti“. Sprendimus dažnai reikia priimti čia ir dabar, kol dar yra ką spręsti, ne „trečiadienį, kai visi turės laiko“, ar tą akimirką, kai situacija dar gali būti valdoma. Nes kai sprendimai nepriimami laiku, organizacijos pradeda gyventi iš inercijos, įsiūbuodamos dar didesnius iššūkius.
Laiko planavimas iš tiesų nėra apie laiką. Laiko planavimas ir valdymas yra apie atsakomybę, apie prioritetus, apie gebėjimą veikti, kai visi linkę laukti, apie sprendimus nelaukti, kol kas nors „nubrėš“ kryptį… Nes kai kiekvienas laukia, kol kitas nuspręs, viskas sustoja. O kai bent vienas pasirenka veikti – pajuda visa komanda.
Kartais viskas susitvarko vos vienu klausimu:
– O kas šiandien iš tiesų yra tavo laiko šeimininkas – tu ar visi po truputį?
Academia Dominorum mokymai „Laiko planavimas“ – ne apie kalendorių, o apie gebėjimą išlaikyti kryptį, apie tai, kaip priimti sprendimus laiku, kol jie dar turi prasmę, apie tai, kaip išlikti veikiančiu žmogumi, o ne tik stebėtoju savo pačio dienoje.
Nori išdrįsti sustoti ir pažiūrėti į savo dieną iš naujo, atrasti ne papildomą valandą, o jausmą, kad vėl valdote savo laiką? Pasikalbam.