„Keistai jaučiuosi…“ – sako man kolega, išėjus iš susitikimo su klientu. „Mes padedame atpažinti psichologinį smurtą, kaip elgtis atpažinus, kokių veiksmų imtis, ir koks paradoksas – prieš mus klientas akivaizdžiai naudojo minėtą smurtą!” – tęsia toliau kolega. Taip, tai nutiko. Ir žinau kokios priežastys bei kodėl taip nutiko.

Pabandysiu trumpai aprašyti ir pasidalinti patirtimi.

Pirmas susitikimas su potencialiu klientu, pokalbis apie galimą bendradarbiavimą. „Viską žinom, šitą bandėm, šitas negalioja, taip darom ir taip…“ (pradėjus dirbti paaiškėjo, kad nė velnio kai kurie darbai nevyko, o mūsų užduotus klausimus, padrikai pateikė vykdyti darbuotojams…) Pabandymas pristatyti ką mes galėtume pasiūlyti, užduoti daugiau klausimų, baigėsi nuolatiniu pertraukinėjimu…

Išėjus iš susitikimo apėmė nuojauta, kad mums ne pakeliui, nes vertybiškai esame labai skirtingi, ir tai trukdys darbui.  Tai požiūris į klientą, į darbuotojus, bendravimo kultūra ir t.t.

Pasikalbame su kolegomis, išsakau savo nerimą, ir jie mane sustabdo – „negali iš vieno jų atstovo spręsti apie visą įmonę“. Pradedu abejoti, nors viduje „rėkia“, kad geriau neturėti reikalų, nes nėra konstruktyvaus dialogo nuo pat pradžių, ir tai trukdys siekti rezultatų ir tiesiog bedradarbiavimo galimybių nematau.

Prieštarauju savo įsitikinimams, bet pradedame bendradarbiauti ir po pirmo ataskaitinio susirinkimo pasakome STOP! Taip, taip, leidžiame sau nutraukti bendradarbiavimą.

KO IŠMOKOME?

Jeigu su klientu nuo pat pradžių nėra konstruktyvaus dialogo, vertybės neatitinka jūsų vertybių skalės, nuojauta sako NE, bendravimas kelia stresą, negaišinkime vieni kitų laiko!

Pastebite, kad jūsų organizacijoje naudojamas psichologinis smurtas, o gal mobingas? Norite apie tai sužinoti daugiau? Parašykite mums info@academiadominorum.eu

Vilma