Krizių pasekmė – ekonomikos susitraukimas, kurį visų pirma pajaučia paslaugas teikiantis sektorius: turizmo, apgyvendinimo, maitinimo, pramogų, kultūros, reklamos, švietimo ir mokymų organizavimo bei kitas paslaugas teikiančios įmonės. Kitų sektorių įmonėse pradedama karpyti išlaidas būtent šiose srityse, įskaitant darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio mažinimą, kad būtų išvengta bankroto. Ar kvalifikacijos kėlimas ir mokymai darbuotojams tikrai visais atvejais ta biudžeto eilutė, kurią drąstiškai reiktų nukirpti ar visai ištrinti? Kodėl darbuotojų motyvacija dėl to krenta, mažėja įsitraukimas į įmonės veiklą? Kaip tinkamai pasirikti mokymus, lektorius, mentorius, kad įmonė investuotų, o ne išlaidautų?

Darbuotojų motyvacija

Po pandemijos dauguma buvo išsiilgę gyvo bendravimo, tad uždari bei atviri mokymai, seminarai, konferencijos išsiilgti taip pat. Sugrįžo kontaktinis mokymų formatas, bet išmoktos izoliacijos metu pamokos nuotolinio mokymosi iš rinkos neišstūmė. Tikėtina, kad efektyvus nuotolinis mokymas neišnyks, o technologijų inovacijos ir atsiveriančios naujos galimybės plės nuotolinio mokymo intergravimą kaip neišvengiamą būtinybę siekiant tikslo mokytis visą gyvenimą bei pasirūpinti savo ir kitų sveikata neiškrentant iš procesų eigos.

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į nefinansinį darbuotojų motyvavimą įsitraukti į įmonės veiklą. Vienas iš nefinansinių motyvavimo būdų ir yra darbuotojų motyvacija ir mokymų organizavimas. Daugiau nei 10 metų vadovavimo įmonėms patirtį turinti Academia Dominorum įkūrėja ir vadovė Vilma Butrimaitė-Mikšionė pati nuolat mokosi ir yra baigusi vieną iš daugelio personalo vadybos mokymų programų „Nefinansinis darbuotojų motyvavimas“, tad pastebi, kad darbuotojai labiau įsitraukia į įmonės veiklą, kai darbdaviai investuoja, augindami darbuotojus ne tik kaip puikius specialistus, bet ir kaip asmenybes. „Mokymai padeda darbuotojams tenkinti ne tik profesinius gebėjimus, bet ir pripažinimo poreikį, jaustis įvertintam ir reikalingam. Tai yra ypač svarbu bet kuriam žmogui. Darbuotojas save geriau galintis išreikšti, norintis dalintis patirtimi su kolegomis, tiesiogiai įsitraukia į įmonės veiklą, jo motyvacija darbe auga, o tai padeda siekti užsibrėžtų įmonės tikslų ir rezultatų“, – apie mokymų svarbą pasakoja Vilma Butrimaitė-Mikšionė.

Tad kokiais atvejais mokymai verslo ar kituose sektoriuose turi vykti tik gyvai, o kada tinka mokytis per nuotolį? Prieš pasirenkant gyvus ar nuotolinius mokymus, individualias sesijas bei siekiant investuoti, o ne išlaidauti mokymų organizatoriai bei kiti specialistai pataria atsižvelgti į keliamus mokymų tikslus, lūkesčius ir jų pobūdį.

Mokymų tikslams iškelti būtini tyrimai

Personalo valdymo ir vadovavimo bei lyderystės ekspertas, treneris, lektorius, Academia Dominorum įkūrėjas Andrius Janiukštis teigia, kad prieš nusistatant mokymų tikslus būtina užduoti svarbius klausimus: „Ką norite ugdyti – įgyti trūkstamų teorinių žinių ar lavinti praktinius gebėjimus? Kokio rezultato tikimasi po mokymų – pritaikyti turimas ir įgytas naujas žinias ar pagerinti turimus bei įtvirtinti naujus praktinius gebėjimus?“ Ekspertas įvardina, kad atsakymų į pastaruosius klausimus organizacijos ir įmonės ieško naudodamos įvairias praktikas bei metodus. „Dažniausiai pasitaikanti praktika – kartą per metus atliekamos darbuotojų apklausos arba metinių veiklos pokalbių metu išsiaiškinamas poreikis ugdyti tam tikrus specialistų įgūdžius. Kartais atsakingi personalo darbuotojai ar pagal nustatytą organizacijos struktūrą arčiausiai darbuotojų esantys vadovai išsiaiškina su kokiomis problemomis susiduria darbuotojai čia ir dabar ir kokių žinių ar įgūdžių trūksta, kad nedelsiant būtų išspręstos iškilusios problemos ar klausimai“, – vardina Andrius.

Mokymų organizatoriaus įžvalgas patvirtina FINĖJAS GROUP įmonių grupės atstovai, kurie dalinasi, kad jų įmonės darbuotojų mokymo ir tobulėjimo poreikiai nustatomi atsižvelgiant į darbuotojų ir įmonės augimo tempus. Darbuotojų tobulėjimo strategiją įmonė nustato, atlikdama vidinius organizacijos tyrimus. Tyrimų rezultatai atskleidžia prioritetines sritis, kuriose mokymai būtini. Įmonė šalia prioritetinių sričių, renkasi ir siekia įvairiapusiško vadovų ir kitų darbuotojų tobulėjimo. Nepaisant pandemijos, FINĖJAS GROUP  įmonės 2021 metais mokymams skyrė daugiau nei 5000 akademinių valandų. „Mokymų procesas nesustojo, darbuotojai ir toliau buvo skatinami tobulėti“ – teigia organizacijos vystymo komandos vadovė Julija Vaičiukynienė

Mokymų dalyvių lūkesčiai darbe – sufleris įmonei

Lektorius Andrius Janiukštis neslepia, kad mokymų metu užklausus, kokie dalyvių lūkesčiai darbe, sulaukia įvairių atsakymų. „Dažniausiai vardinami lūkesčiai susiję su žinių gavimu, praktinių įgūdžių lavinimu bei pritaikymu. Taip pat gana dažnai dalyviai prisipažįsta, kad į mokymus atėjo tiesiog gerai praleisti laiką. Jeigu mokymų tikslas yra pramoginis, komandos formavimo, tada viskas gerai – įmonė investuoja. Tačiau net ir patys geriausi bei brangūs mokymai dėl prastos darbuotojų motyvacijos gali virsti vietoj investicijos išlaidomis “, – patirtimi dalinasi Andrius. Norint užtikrinti mokymosi ir įgūdžių ugdymo sėkmę labai svarbu, kad besimokančiųjų grupėje lūkesčiai būtų panašūs. Pasak specialisto, šią užduotį gali padėti įgyvendinti Millerio piramidė, kuri nurodo, kad ugdymo tikslus derėtų formuoti atsižvelgiant į tai, ką norime ugdyti. „Kuo įmonės darbuotojų lūkesčiai panašesni, tuo komanda labiau įsitraukia į mokymus ir naudos iš mokymų gaunama ženkliai daugiau“, – patirtimi dalinasi Andrius.

Tuo tarpu FINĖJAS GROUP įmonių grupės atstovai teigia, kad organizacijoje nuolat darbuotojams primenamos įmonės vertybės – kokybė, efektyvumas, atsakingumas bei komunikuojama, ko tikimasi iš darbuotojų – atvirumo, aktyvumo ir įsitraukimo. Komunikacija vyksta nuo kasdienio bendravimo su kolegomis, vadovais iki vidinių apklausų bei tyrimų atlikimo, jų analizės. Organizuojant mokymus darbdavys tikisi tų pačių dalykų – darbuotojų aktyvumo, įsitraukimo ir tobulėjimo. Nuolatinis bendravimas bei grįžtamasis ryšys – garantas, kad abi pusės žino bei vienodai supranta viena kitos lūkesčius, tad mokymų sėkmė bei nauda tokiu atveju yra labiau garantuota.

Specialistai pastebi – dažnai įmonės pradeda stagnuoti, kai trūksta resursų bei idėjų plėtrai. Vilma Butrimaitė-Mikšionė iš savo praktikos liudija, kad būtent nuolatinis darbuotojų skatinimas tobulėti kuria įmonės augimą, generuoja naujas idėjas. „Tobulėjanti komanda nuolat ieško naujų galimybių, jas įgyvendina, nebijo klysti, nes supranta, kad tik klaidų pagalba, kurias mėgstu vadinti pamokomis, veda įmones į priekį. Besimokančiai komandai lengviau atpažinti, kas yra efektyvu, moka įvertinti bei atpažinti grėsmes ir rizikas“, – darbuotojų tobulėjimo skatinimo naudas vardina Academia Dominorum vadovė.

Kaip žinoti, ar personalo ir darbuotojų mokymai bus efektyvūs?

Renkantis paslaugos tiekėją labai svarbu pasidomėti kokiomis formomis tiekėjas gali įgyvendinti darbuotojų įgūdžių ugdymą. Andrius Janiukštis supažindina su skirtingomis ugdymo formomis ir teigia, jog tinkamai pasirinkus mokymus, bus pasiektas ir didesnis mokymų efektyvumas. 

• „Taškinės“ ugdymo sesijos su praktinėmis užduotimis, pavyzdžiui streso valdymas, labiausiai tinkamos atskleisti norimos temos žinias, ugdyti gebėjimą interpretuoti realias situacijas, spręsti praktinius uždavinius, ugdyti tinkamą požiūrį.
• Kūrybinės dirbtuvės, pavyzdžiui komandiškumo įgūdžių lavinimas, labiausiai tinkamos nagrinėti norimą temą daugiausiai naudojant praktinius metodus ir ugdant praktinius įgūdžius, kurie padeda spręsti praktines situacijas „žingsnis po žingsnio“ principu. 
• Moderuojamos sesijos, kurios tinka tuomet, kai dalyviai turi reikiamas žinias ir siekiama jas panaudojant spręsti kompleksines problemas, ieškoti bendrų sprendimų, pasirinkti kolektyvines kryptis.
• Tęstinės programos savo struktūra ir metodais leidžia aprėpti visas ugdymo užduotis. Vienas tokių mokymų pavyzdžių yra Vadovavimo ir lyderystės principai. 

Atsižvelgiant į ugdymo tikslus ir įmonės lūkesčius derėtų pasikalbėti su paslaugos tiekėju apie labiausiai tinkamą ugdymo sprendimą, kad investicija į mokymus nevirstų išlaidomis. Žinoma, ugdymo formos pasirinkimas priklauso tiek nuo paslaugos tiekėjo galimybių, tiek nuo suplanuoto ugdymo biudžeto. „Kuo geriau darbuotojų mokymai, pati mokymų forma ir turinys pritaikytas pagal įmonės situaciją, veiklos specifiką, dalyvių kiekį ir jų patirtį, tuo rezultatyvesnis bus ugdymo procesas“, – pataria specialistas.

Kontaktiniai ir nuotoliniai mokymai – kuriuos pasirinkti? 

Nors pastartuoju metu pastebime daugybę nuotolinio ugdymo galimybių, kurios leidžia ugdyti įgūdžius neišeinant iš namų ar ofiso, tačiau kontaktiniai ir nuotoliniai mokymai turi skirtumų. „Ryškiausias skirtumas – bendravimas ir interaktyvaus kontakto tarp lektoriaus ir dalyvių palaikymas. Nuotolinės ugdymo formos negali užtikrinti tokio glaudaus bendravimo kaip kontaktinės. Nuotoliniu būdu taip pat sunkiau užtikrinamas praktinių įgūdžių ugdymas, todėl nuotolinės sesijos daugiau tinkamos žinių ir jų pritaikymo ugdymui“, – skirtumus vardina pašnekovas.

Andrius Janiukštis renkantis paslaugos tiekėją taip pat pataria pasidomėti, kokie skaitmeniniai sprendimai naudojami ugdant dalyvių kompetencijas.

• Kokios programos naudojamos perteikiant informaciją?
• Kaip dalyviai išskirstomi į atskiras grupes?
• Ar naudojamos interaktyvumo priemonės?

Pasak eksperto visa tai leis suprasti ar tomis priemonėmis bus galima įtraukti dalyvius aktyviai dalyvauti mokymuose. „Derėtų atkreipti dėmesį ir į laiką. Praktika rodo, kad nuotolinių sesijų laikas turėtų būti kiek trumpesnis nei kontaktinių. Pavyzdžiui, jei kontaktinės sesijos planuojama trukmė 8 akademinės valandos, analogiškai nuotolinei sesijai derėtų planuoti iki 6 akademinių valandų, arba organizuoti dvi atskiras sesijas. Taip yra dėl to, kad nuotolinėse sesijose išbūti yra kiek sunkiau ir ilga trukmė mažina įsitraukimą. Mokymų kaina nebūtinai nuotoliniu būdu bus mažesnė. Mokymų kainą lemia trukmė, tema, specifika, lektoriaus profesionalumas bei patirtis ir kiti faktoriai,“ – patarimų negaili Andrius Janiukštis.

Mokymai įmonėms ir namų darbai – mokymų sėkmė

„Įmonės neturėtų aklai pasikliausti vien atsiųstais mokymų organizatorių pasiūlymais, klientų atsiliepimais ir pan. Rekomenduoju susitikti su mokymų paslaugos tiekėju ir pastikrinti, kad įmonės ir mokymų organizatoriaus lūkesčiai sutampa. Tai puiki proga susipažinti su specialistu, kuris ves mokymus. Gal jums pasirodys, kad yra parinkta visiškai netinkama forma, priemonės tikslams siekti ir mokymosi efektyvumas bus nulinis dar jiems net neprasidėjus,“ – rimtai dėsto ekspertas.

Jau pasirinkus mokymus, ekspertas pataria nesikratyti namų darbų prieš prasidedant mokymams. „Namų darbai prieš sesiją leidžia ne tik užvesti dalyvius „ant kelio“ ir padėti įsitraukti bei išsikelti būtinus klausimus, į kuriuos bus ieškoma atsakymų mokymų metu, bet ir didina dalyvių motyvaciją tobulėti. Jei mokymai įmonėms sėkmingi, dalyviai jaučia motyvaciją kažką keisti, tačiau jei šis jausmas nėra lydimas konkretaus veiksmo – motyvacija darbe atslūgsta ir gali visiškai dingti. Dėl to namų darbai pasibaigus mokymams užtvirtina žinias ir įgalina imtis veiksmų, pritaikant naujus įgūdžius. Tai leidžia pasiekti ir ugdymo tikslų, ir norimų pokyčių kasdieninėje aplinkoje“, – svarbius efektyvaus mokymosi faktus vardina lektorius.

Mokymo paslaugos tiekėjo įžvalgos ir rekomendacijos – neįkainojama mokymų grąža

Dažnas ugdymo specialistas mokymų metu turi galimybę stebėti tiek visą įmonės dalyvių grupę, tiek kiekvieną jos narį atskirai. „Mano nuomone įmonė daug praranda, jei nepasinaudoja galimybe išgirsti mokymus vedusio specialisto vertinimų. Savo srities žinovas proceso metu iš šono ir kaip ekspertas gali įvertinti dalyvių pasiruošimą, pažangą, įsitraukimo lygį į ugdymo sesijas ir pan. Šios įžvalgos padeda pamatyti anksčiau ar vėliau pastebimas tendencijas, kurios gali būti svarbios dirbant su darbuotojais ar ugdant jų gebėjimus kituose reikalinguose mokymuose. Dėl to rekomenduoju su paslaugos tiekėju sutarti keliolikos minučių susitikimą po ugdymo sesijų ir paprašyti įžvalgų bei rekomendacijų, kurios galėtų būti naudingos.dabartyje ir ateityje. Žinoma, gali tie vertinimai būti ir nemalonūs, bet jie yra labai vertingi.“ – drąsina Andrius Janiukštis.

Galbūt reikalingi ir mokymai vadovams?

Tenka pripažinti, kad dar yra gana daug įmonių vadovų, kurie bijo investuoti į darbuotojų mokymus – neva pastarieji išsimokys ir paliks įmonę, o įmonė patirs tik nuostolių. „Tokia nuostata, deja, įsuka vadovus į užburtą ratą: neinvestuojama į darbuotojus, nes neatsipirks, o šie išeina, nes į juos neinvestuojama. Visų pirma, derėtų atsakyti sau į klausimą, kodėl darbuotojai išeina iš įmonės? Sakoma, kad darbuotojai ne įmonę palieka, o vadovą. Dalis tiesos tame yra. Jeigu pats vadovas neskiria dėmesio tobulėjimui, kaip jis gali tada ugdyti pavaldinius?“ – vadovavimo patirtimi dalinasi Vilma Butrimaitė-Mikšionė. Kyla klausimas, galbūt iš pradžių reikalingi mokymai vadovams?

Vilma pastebi, kad darbuotojų motyvacija, lojalumas, ambasadorystė gimsta tuomet, kai darbuotojas gali patenkinti įvairius savo poreikius darbo aplinkoje ir kuo labiau jie patenkinti, tuo lojalesni yra komandos nariai. „Mokymai yra viena iš priemonių siekti darbuotojų lojalumo. O norint įveikti baimę dėl darbuotojų išėjimo, siūlyčiau vadovui nuolat organizuoti susitikimus su komanda, analizuoti sėkmes ir nesėkmes, ieškoti sprendimų potencialioms rizikoms, problemoms ir pan. Taip pat rasti tokią mokymų formą, kuri gali būti įgyvendinama ir be išorinės pagalbos. Tokiu būdu vadovas per trumpą laiką įsitikins, kad trumpi susitikimai padeda didinti darbuotojų susitelkimą, įsitraukimą bei motyvaciją. Tai kainuoja tik laiką ir tiesiogiai finansinių kaštų nepatiriama, tačiau efektas, nauda yra milžiniška bei ilgalaikė. Kai atsiras poreikis išorinei pagalbai, vadovai visada gali drąsiai kreiptis į specialistus. Šioje vietoje ir prasideda investavimas. Žinoma, jei tinkamai pasirenkami mokymai,“ – šypsosi Vilma.

straipsnį parengė Laima Kvedarienė