Laiko planavimas

Mokslinės fantastikos filmai dažnai peržengia realybės ribas. Tačiau kartais smagu bent pabandyti suvokti paparasčiausius reiškinius per fantastikos perspektyvą. Na, kad ir laikas, kuris kai kuriuose filmuose yra įvardinamas kaip vienintelis tikrasis matavimo vienetas, kuris įrodo materijos egzistavimą! Tačiau bandymas suvokti sunkiai paaiškinamus reiškinius supranti, kad realus pasaulis ne taip toli nuo mokslinės fantastikos. Laiko planavimas dar vienas svarbus dėmuo mūsų gyvenime.

Tačiau įdomu ir tai, kad savo kasdienybėje šiuos sunkiai suvokiamus reiškinius mes paverčiame tokiais paprastais. Sakydami, kad mums reikia mokėti valdyti laiką, kad užtrukdami trumpiau gebėtume atlikti kuo daugiau. Drįstu teigti, kad viskas ką galime valdyti, tai tik savo veikimą, planavimą, prioritetų nustatymą, piko laiko pasirinkimą ir pagarbą vieni kitų laikui. Kad nešvaistytume jo, o naudotume jį taip, kaip kiekvienam iš mūsų yra geriausia. Tinkamas laiko planavimas, be abejonės, yra geriausiai išeitis.

Laiko valdymas

Labai dažnai juokauju, kad turėdami 24 valandas per parą, turėtume išmokti gyventi tokiu būdu, kad per šį laiką įvyktų visas gyvenimas. Ir tai reiškia, kad jei su savo darbdaviu esame sutarę 8 valandų darbo dieną, o darbo turime daugiau, kažko reikės atsisakyti. Net jei darbo turime aštuonioms valandoms, vistiek reikės kažko atsisakyti, kad darbus suspėtume atlikti laiku. Nes iš šių valandų išėmus pertraukas ir pietus jau netenkame dalies laiko, o kur gi dar įvairūs trigdžiai, kurie kaip mat jį „suvalgo“.

Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad žmogus darbe patenkina įvairius žmogiškuosius poreikius, tokius kaip saugumo, kognityviniai, emociniai ar socialiniai poreikiai. Ir tai reiškia, kad pavyzdžiui, darbe bendraudami su kolegomis, vadovais, bičiuliais dalį šių savo poreikių patenkiname. Ir tai yra puiku, nes taip ir turėtų būti. Tačiau šių poreikių patenkinimui turime numatyti tam skirtą laiką. Tuomet galėsime mėgautis bendravimu išlikdami produktyvūs.

Laiko švaistymas

Taip pat, dažnas susiduria su laiko švaistymo dilemomis. Tikriausiai ne vienas esame atsidūrę situacijoje kuomet minutės tiesiog tirpsta naršant socialiniuose tinkluose ar tinklalapiuose. Na, o viduje atsiradęs nejaukus jausmas tarsi praneša mums, kad elgiamės netinkamai. Tiesa ta, kad jei laiko švaistymą galime planuoti ir jam skirti minimalų laiką, tuomet kai esame išsikvėpę, laiko švaistymas tampa pozityviu reiškiniu. Tokiu būdu taip pat patenkiname poreikius, o tai su laiku galima transformuoti į savimotyvacijos ar savišvietos užsiėmimus.

Tačiau kaip žinoti kada esu išsikvėpęs ir tą laiką numatyti švaistymui? Derėtų stebėti save dienos eigoje, jei įmanoma, kas valandą žymėti kiek energijos ir susikaupimo turime. Praėjus savaitei galėsime pasakyti kuriuo metu esame energingiausi ir labiausiai susikaupę, o kuriuo neturime energijos. Žvelgiant į tai, galėsime svarbiausius darbus planuoti būtent tada, kai susikaupimas didžiausias, o švaistyti laiką kai galime sau tai leisti. Tuomet nereikės kiekvieno ryto pradėti nuo „nemėgstamiausių“ darbų.

Žinoma, norėtųsi viską suspėti ir dienos pabaigoje jausti kiek daug darbo įveikėme savo dienoje, tačiau dažnas susiduria kaip tik su priešingu jausmu. Atrodo, kad visą dieną dirbome, mūsų kūnas tai patvirtina nuovargiu, na o jaučiame, kad nieko reikšmingo nenuveikėme. Dažniausia to priežastis – „multitaskingas“. Vis dar yra manančių, kad galima skirtingas užduotis atlikti vienu metu, tačiau tai yra mitas. Deja žmogus nei fiziškai, nei psichologiškai nėra sutvertas vienu metu dėmesį skirti daugiau nei vienai užduočiai. Tai ką tikrai gebame, dėmesį perkelti nuo vienos užduoties kitai ir atlikdami skirtingas užduotis vienu metu būtent tai ir darome. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad šiuo atveju drąstiškai sumažėja atliekamo darbo kokybė, o nuovargis lygiai taip pat drąstiškai didėja. Dėl to nederėtų „multitaskinti“, vietoje to, geriau planuoti užduotis ir paskirstyti jas pagal prioritetus.

Na, o prioritetams nustatyti yra daugybė būdų. Klasika tapęs metodas įvertinti kiekvieną darbą pagal jo svarbą ir skubą. Darbai, kurie svarbūs ir skubūs, tuėtų būti atlikti nedelsiant. O jei darbas nei svarbus, nei skubus, jo nederėtų atlikti iki tol, kol jo prioritetas nepasikeis. Įvairus skirstymas gali padėti pastebėti ir poreikį optimizuoti ar automatizuoti darbus, kurie yra mažos vertės, tačiau reikalauja didelių pastangų. Dėl to vertinti darbus verta, nes tai padeda suskirstyti juos ne tik kalendoriuje, tačiau ir pagal mūsų energijos ir susikaupimo pikus.

Darbo laiko planavimas

Galiu drąsiai teigti, kad laiko planavimui ir prioritetų nustatymui galime pasitelkti daugybę būdų ir darbo laiko planavimas nėra toks sunkus. Tačiau šiuolaikinis žmogus, visuomet turės atsakyti į klausimą „ko renkuosi nedaryti dabar, dėl to ką renkuosi daryti dabar?“. Ir tai reiškia, kad planuoti laiką turėtume taip, kad judėtume savo prasmingų tikslų link. Tuomet nereikės laiko valdyti, jį išnaudosime tokiu būdu, kad jame įvyktų visas gyvenimas.

Jautiesi, kad Tave “valdo” laikas? Žinau, kaip ir kokius įrankius naudoti savo veikimui, planavimui, prioritetų nustatymui. Susisiekime

ANDRIUS

info@academiadominorum.eu